Supakuota ir paruošta vartoti

Blizgios plastikinės pakuotės kviečia mane. Šarkos sindromas veikia ir viskas lentynose atrodo labai viliojančiai. Neištveriu. Užėjus į parduotuvę nusiperku taip gražiai atrodžiusį pyragaitį. Per pirmas dvidešimt sekundžių atsikratau nevalgoma išorine jo dalimi, o rastas turinys - nuvilia. O buvau tikra, kad būtent šis, trimis spalvomis spindintis, kaspinėliu perrištas yra tas geriausias ir skaniausias.

Ir kiek kartų aš galėsiu dar „pasiimauti“ ant blizgių pakuočių? Traškaus ir žėrinčio įpakavimo? Visgi per daug savimi nenusiviliu ir greitai randu pasiteisinimą: juk be manęs dar šimtai tūkstančių, kurie nuplėšę tą išorinį popieriuką dažnai nustemba: „Bl..., o kas čia dabar? Kokia čia nesąmonė?“. (Šia proga sveikinu visus marketingo specialistus, teorijų kūrėjus ir vykdytojus).

Atsikračiau pakuotės. Nutaisau abejingą gurmanės žvilgsnį ir suvalgau pyragaitį (visgi prancūziškas!). Bet plastikas ir jo blizgios spalvos lieka. Tiksliau keliauja visą dieną su manimi… Liftas, metro, biuras, kolegos, pardavėjai, nepažįstami ir pusiau pažįstami… Dieve, gi mano beveik visas gyvenimas blizgiai supakuotas!

Įvairūs stereotipai, pseudomokslai, gandai gandeliai, klišės - vienos geriausiai įpakuotų prekių. Iš kelių šaltinių gautos, tad dažnai sukuria patikimumo iliuziją. Iliuzijos rulez :) Taip ir gimsti tokie plastikiniai gyvenimo pokštai kaip...

•          Banko darbuotoja teatrališkomis veido manieromis atsiprašinėja, kad mano banko sąskaita dar neveikia (nesugeba atidaryti  sąskaitos per tris savaites!). Ir siūlo užeiti vėliau. Kada vėliau? Kažkada. Pasakau ačiū. Nusišypsau. Ir išeidama per sukąstus dantis išberiu visus savo žinomus rusų kalbos perliukus.
•          Per dieną dešimtis kartu išgirsti „ca va?“ ir linkteli „ca va, ca va“. Ir pagalvoji – kad tik neapsiverkčiau dabar.
•           Pas mus biure yra tik plastikiniai puodeliai. Aš per dieną blaškydamasi pakeičiu kokius tris puodukus. Užsakomas maistas įpakuotas į smulkiausias dalis. Net stalo įrankiai atskirai kiekvienas turi savo traškųjį popieriuką. Po viso šito įdomiai skamba kolegės frazė: „gal aš valgysiu su ta pačia šakute salotas. Reikia mažiau to plastiko naudoti!”.
•             Darbe organizuojame „nuraminimo“ susirinkimus tiems prancūzams, kurie nori išvykti pagal ES programą į užsienį. Būdama gyvas programos veikimo pavyzdys, kaskart pasakoju, kaip man sekasi Prancūzijoje. Paskutinį kartą pasiskundžiau, kad nesuprantu, kas per reiškinys yra prancūziškas bankas. Po susirinkimo priėjo vienas prancūzas (ne, jis buvo be beretės. Ne, jis neturėjo rankoj kruasano. Ne, jis nekalbėjo eilėmis. Ne, jis nedovanojo gėlių. Ne, jis nepakvietė pasivaikščioti palei Senos upę. Ne, jis nesakė, koks žavingas mano akcentas) Bet tarė:

      - Rita, o kaip čia su ta banko problema? Čia tikrai taip? Visgi žinok Paryžius yra Paryžius... Kiekvienas čia kovoja už save... Už būstą, už darbą... Bet žinai, tikri prancūziški bučiniai gali greitai išspręsti visas problemas. VISAS. (Kažkaip ne tokia intonacija nuskambėjo, kad priimčiau tai kaip flirtą. Reiks pažiūrėti internete, gal tikrai egzistuoja toks puslapis kaip „Pigios merginos iš Rytų Europos“)

Bet kai kas jau nuspręsta. Pasidarysiu marškinėlius. Tik dar tiksliai nesuformulavau užrašo  ir renkuosi tarp:

1)     Oui, je viens de l’europe de l’est et je bois de la vodka. (Taip, aš atvykau iš rytų Europos ir aš geriu vodką);

2)     Non, je ne suis pas ni russe, ni polonaise. (Ne, aš nesu nei rusė, nei lenkė);

3)   Priekinėje pusėje: Oui, je viens de l‘ėurope de l‘est (Taip, aš atvykau iš Rytų Europos)

Ir nugaroje: Et oui, je cherche un homme riche... et presque mort (taip, aš ieškau turtingo vyro...ir beveik mirusio). Nors šitas variantas jau šiek tiek perdaug įžūlokai skamba.

4)       …

Ir nebesugalvojau. Geriau būtų teiginys nei neiginys…  Nežinau… Reikės kreiptis į gudresnius (Gerai, kad jau pasveikinau. Bet… Ta proga, darkart noriu pasveikinti visus marketingo “išradėjus”, vykdytojus, specialistus, mylėtojus… )

P.S. Beje, skaičiau, kad per dieną eilinis prancūzas išmeta apie 340 gramų įvairiausių pakuočių. Daug!

O kai dar pagalvoji, kokia daugybė kasdienio plastiko taip ir lieka neišmesti!