2010 m. lapkričio 17 d., trečiadienis

De l'adoration à la compréhension


Gražieji fasado dekoraciniai elementai ima trupėti. Pirmieji nubirę gabaliukai: pertinkuoti nebūtina. Bet jau nebėra taip gražu kaip pradžioj. Paskutiniu metu nutrupėjo...


Nuovargis
Atrodo per dieną toli gražu kalnų nenuverčiu, tačiau vakare sunkiai slenku iki namų. Pavargstu nuo miesto, šurmulio, nuo kolegų, nuolatinės koncentracijos stengiantis suprasti ir ypatingai kalbėti prancūziškai. Pradėjau savo prancūzų kalbos pamokas. Pirmą dieną galvojau, kad mokytojas šiek tiek vyno padaugino. Tačiau pasirodo, ne, jis visada kalba lyg karštą bulvę burnoj vartydamas. Durniausia, kad pas mus grupėje yra japonas vardu Ita. Tai aš per pirmą pamoką kokius penkis kartus atsakinėjau duetu su tuo vaikinu. O dabar pamaiviškai laukiu, kol mokytojas bent du kartus pakartos mano vardą, kad įsitikinčiau, jog į mane kreipiasi.

Kova
Kasdien susiduriu su ta pačia situacija pavadinimu: „Kas ta Lietuva?“ ir su visais iš jos išplaukiančiais klausimais. Kartais žmonės domisi, gražiai paklausia, kartais paklausia tam, kad patvirtintų savo tiesas. O kartais jie ir neklausdami viską žino. Šiai  kategorijai priklauso mano prancūzų kalbos mokytojas Jean-Battiste. Jam iš Lietuvos ir šaltas oras ateina į Paryžių, ir žmonės, kurie naudojasi Europos sąjungos (suprask, Prancūzijos) malonėmis...
Geras mokytojas. Nuo pat pirmos dienos mane motyvuoja mokytis.

Pyktis
Mano statusas pradeda keistis iš turistės į ... ne - turistės. Pagrindiniai požymiai: mane pradeda erzinti tai, kas iš pradžių buvo egzotika ir įdomu... Taigi, aš lietuviškai skundžiuosi, kad:
ü  Mane nervina, kai čia banke atsidaryti sąskaitą ir gauti kortelę užtrunka tiek, kad aš Lietuvoj per tą laiką būčiau uždarius ir atidarius sąskaitą du kartus.
ü  Mane nervina, kai atėjus vakarieniauti 19.15, tau sako, kad atėjau per anksti, o atėjus 20.20 sužinau, kad jau nieko nebeliko (nustatytas vakarienės laikas 19.15 – 20.30)
ü  Mane nervina, kad nedirba maisto prekių parduotuvės sekmadienį.
ü  Mane nervina, kai aš ateinu į paštą/banką/parduotuvę, kur prie kasos laukia 7-10 žmonių, o kasininkė sau ramiai pasišnekučiuodama su kolege, skenuoja prekes.
ü  Mane nervina, kad pietų pertrauka čia trunka 1,5 valandos (su galimybe prasitęsti iki 2,5 valandos);
ü  Mane nervina, tas egzistuojantis bereikšmis „ca va...ca va“ sindromas.
ü  Mane nervina, kad aš negaliu normaliai ištarti net savo vardo (prancūziška „r“ – prieštarauja gamtos dėsniams)
Visgi, kas labiausiai mane nervina –  tai Rita A.! Lietuviškas uždarumas, storžieviškumas ir nepaaiškinamas nerimas.
Išmokti neskubėti. Išmokti įvertinti. Išmokti džiaugtis.
Trys svarbiausios pamokos.

P.S. Išsiliejau. Einu geriau prancūzų pasimokysiu...Kaip mane nervinaaaaaaa tas mokytojas!!!! 

3 komentarai:

  1. Uch... Suprantu tave dėl daug ko. O Paryžiau, mane taip erzinti pradėjo supantys prancūzai... tokie "tamsūs ir dežeje sedintys" atrodo...

    Bet... reik vertint, reik džiaugtis ir neskubant mėgautis :)

    AtsakytiPanaikinti
  2. Nurimk, viskas bus gerai :* natūralu, kad po didelio džiaugsmo ateina didelis pyktis ar liūdesys, bet juk dar tik pirmosios savaitės. Ir pagalvok, kad kuo toliau, bus tik lengviau, su kiekviena diena. Laikykis :*

    AtsakytiPanaikinti
  3. o kur tu vakarieniauji, kad yra nustatyta valanda..?

    AtsakytiPanaikinti