KODŲ PASAULYJEEE!!!!!

Labai daug jų teko iššifruoti šią savaitę. Štai keletas.

CIDJ, CRIJ, PIJ, BETA, SVE, BIJ, CLJT...

Taip. Tai skambioji prancūzų kalba, kurioje egzistuoja daugybių daugybė įvairiausių santrumpų. Dažnai tokių, kurių patys prancūzai neiškoduoja. Tačiau aš kasdien iš naujo bandau perkąsti šią kalbą ir jos koduotes. Bandžiau šiek tiek „atsikąsti“ ir vakar, per susirinkimą, skirtą paaiškinti, ką veikia jaunimo informacijos centrai (lai bus jie pavadinti JIC). Sakinys, po kurio prancūziškas kąsnis užstrigo jau burnoje, skambėjo taip:

Rita, svarbu žinoti, kad PIJ dažniausiai yra mažesnės struktūros nei BIJ, tačiau šiuo atveju negalima lyginti CIDJ su CRIJ.  CIDJ lieka pagrindu IDF regione.

Klausimų neturėjau.

O mano kolegos dažnai man buria ir „varažija“ tais savo užkeikimais. Aš jiems mintyse atsakau savaja santrumpa – PZDC. Svarbu, kad susišnekam.

„Nulaužti“ kodai

Nepaisant visko, jaučiu kaip kasdien tampa lengviau bendrauti prancūzų kalba: lengviau paaiškinti, kas aš, ką veikiu ir kaip atsidūriau Paryžiuje, kaip drąsiau prieinu prie savo kolegų ir juos pakalbinu, kaip lifte mane pasveikinusiam bendrabučiokui aš ne tik kukliai suburbuliuoju kažką panašaus į „Bounjour“, bet netgi nusišypsau, tai tardama!

Tačiau yra dar nemažai situacijų, kurių aš nepakenčiu. Čia neabejotinai pirmą vietą užima pietūs valgykloje su kolegomis.

Kasdien bendrą pietaujančių būrelį sudaro 4 – 6 žmonės. Taigi gražus vienas stalas, prie kurio liejasi kalbos, apkalbos, juokeliai... Aš dažniausiai užimu ping-pong‘o stebėtojo poziciją: galva sukasi 30° kampu į dešinę – ji kalba, galva sukasi 20° į kairę – jis kalba; galva grįžta į pradinę poziciją – ji nr.2 kalba… Rungtynių stebėtojo pozicija visgi nėra itin varginanti, tačiau blogiausia, kai esu pakviečiama prisijungti prie žaidimo. Man, žmogui be tinkamo sportinio-kalbinio pasirengimo, yra sunku. Nespėjusi suvirškinti nei maisto, nei prieš tai pasakytų kalbų, aš tokių nesąmonių lepteliu…. Tai didžiausias dienos stresas, užtrunkantis apie valandą.

 Atviras kodas

Vakar vakare supratau, kad jau atėjo nuotykių ir iššūkių (strategija: Nesijausk vienišas Paryžiuje) įgyvendimo metas. Taigi gavusi gerų rekomendacijų apie 22.00 valandą patraukiau ieškoti baro pavadinimu „Pliažas“. Tai vieta, kurioje kiekvieną antradienį renkasi asociacijos Euro-fil nariai (asociacija skirta jauniems užsieniečiams, gyvenantiems Paryžiuje). Apie 22.44 atsidūriau „Pliaže“: žmonių normaliai, muzika ok, saulės kaitra pakeista gėrimais. Aš pripratus pliaže sušilti, taigi teko pasiimti priemonių (40 ml degtinės su apelsinų sultimis – 6 eurai!). Greitai įkaitus nuo kainos ir nuo gėrimo priėjau prie vieno ratelio (akcentas išdavė, kad čia užsIeniečiai laužia liežuvius) ir ištariau iš koto verčiančią frazę: „Labas vakaras. Ieškau draugų“.

Kaip jaučiausi? Taip pat apgailėtinai kaip darželyje pridarius į kelnytes.

Tačiau viskas baigėsi geraI: susipažinau su žmonėmis, pasišnekėjom, pajuokavom. Grįšiu kitą antradienį.