2011 m. vasario 16 d., trečiadienis

Sprendimas priimtas


Kasdien galvoje vis pasirodo kokia mintis apie ką galėčiau čia parašyti. Bet taip greitai pasirodžius, ji dar greičiau pradingsta. Savo mažoje užrašų knygutėje vis kažką įdomaus pasižymiu. Pildau ją nuo pat pirmosios savo dienos Paryžiuje. Ir jau dabar, dar tik po kelių mėnesių, smagu ją pavartyti. Adresai, ranka piešti mini žemėlapiai, vardai, prancūziški terminai ir lietuviški pastebėjimai. Pasižymiu detales, kurios staiga aplanko...Štai maža ištrauka:

Pasitikėjimo žmonėmis. Nesugebėjau jo surasti  per tris mėnesius.

Aš jaučiuosi kaip naujo tipo kalėjime. Įkalinta ir uždaryta į vienutę: 7 valandos prancūziško susirinkimo. Iškentėti. Neužmigti.  

Paryžiaus neįmanoma nufotografuoti. Arba tiksliau, aš tokia nesugebu. Pažvelgiu į visas tas nuotraukas, kurias padariau ir man jos tokios  nykios (nėra emocijos).

Kažkokios labai neoptimistinės mintys. Bet turbūt todėl, kad džiugiomis akimirkomis žodžių nebūna. O jeigu ir būna, atrodo „per skysti“, kad juos reiktų užsirašyti.  
Po atostogų Lietuvoje laikas tiesiog skrenda. Nenoriu pabaigti savo projekto ! Nenoriu pabaigti Paryžiaus !

Keturi mėnesius kankinau savo smegeninę sunkiausiais galvosūkiais. Ir kai sprendimas priimtas pasidaro lengviau kvėpuoti.


(Sugalvojau temą kitam rašinėliui: apie mano pramogas Paryžiuje)


2011 m. vasario 2 d., trečiadienis

Buvo gardus midutis, buvo gardus/Galvelę apsuko mums tris kartus!

Su tokiomis nuotaikomis pradėjau aš savo pirmąją dieną darbe po savaitės atostogų Lietuvoje. Po dilemos, ką parvežti lauktuvių savo kolegoms Prancūzijoje, padariau išvadą, kad pyragai/saldumynai yra gerai, bet „alcohol  - connecting people“ yra geriau. (Taip, taip, burbuliuokite visi anti-alkoholistai!). Nujaučiau, kad degtinytės kartumėlis  gali per skaudžiai deginti jautrias prancūziškas gerklytes, kažkaip su lietuvišku vynu (taip, tokio yra) ar alumi nedrįsau rizikuoti, tai pasirinkau midų. Neprašoviau.
Sukviečiau savo skyriaus darbuotojus (6 žmonės). Vaišinau saldumynais ir nudelbusi akis parodžiau į atvežtus gėrimus. Labai vieningai buvo nuspręsta,kad midus bus puikus digestyv‘as po lietuviško tinginio J Tikrai nuoširdžiai nemaniau, kad darbo metu kažkaip pavyks mums čia pasivaišinti. Bet skyriaus vedėjos tvirtas „no problem“ atvėrė visus kelius (tiksliau atidarė visus kamštukus). Midus patiko visiems.  Ir darbą pabaigėm anksti. Tai va, jei kada ieškosit lauktuvių prancūzams, duodu patarimą iš anksto J
Mano akimis apie girtavimo kultūrą
®     Prancūzai labai mėgsta gerti, o lietuviai – nusigerti;
®     Prancūzai bedrauja ir kad tuščiomis nebūti – geria, lietuviai  - geria, tam, kad galėtų pabendrauti;
®     Bet gerti mėgsta visi J